Namų Šildymas.lt

Panevėžyje daugiabučio gyventojai pažabojo saulės energiją

namusildymas — Tue, 08 May 2012 07:33:49 +0000

Nuolat girdint kalbas apie brangstantį karštą vandenį gyventojai vis labiau ryžtasi vadžias imti į savo rankas ir išsivaduoti iš priklausomybės nuo šilumos tiekėjų. Savo jėgas suvienija Panevėžio Vaitkaus gatvės 3-iojo namo gyventojai jau gali atsipūsti. Įsirengę saulės kolektorius ant daugiabučio stogo panevėžiečiai jau šią vasarą turėtų apie 40 proc. sumažinti mokesčius už karštą vandenį.

Namo pirmininkas Alfredas Juodokas džiaugiasi, kad namo gyventojai pagaliau galės mažiau gadinti sau nuolaikas dėl didelių karšto vandens sąskaitų. Ant Panevėžyje stovinčio 75 butų namo stogo jau įrengti du laukeliai po 10 saulės kolektorių. Dar 30 jų ant namo stogo bus įmontuoti greitu metu. Saulės kolektorių reikalingas skaičius nustatomas pagal kašto vandens sąnaudas butui ar namui.

Žiemą karštą vandenį visgi teks pirkti

Nors saulės kolektoriams surinkti energiją reikalingos saulėtos dienos, namo pirmininkas tiki, kad net ir rudenį bei žiemą, naujos konstrukcijos ant stogo padės sutaupyti pinigų. „Apskaičiuota, kad namo gyventojams nauda bus ta, kad dėl šių saulės kolektorių sutaupysime apie 40 proc. mokesčių už karštą vandenį“, – pasakojo pašnekovas.

A. Juodokas teigė, kad vasarą karšto vandens iš šilumos tiekėjų gali išvis nereikėti. „Jei ir reikės pirkti, tai kokiu 10-20 proc. O kai kuriomis dienomis karštu vandeniu pilnai aprūpins saulės kolektorių sistema“, – vylėsi namo pirmininkas.

Panevėžietis pasakojo, kad pirmą kartą namo gyventojams papasakojus apie idėją, reakcija buvo įvairi: „Vieni labai susidomėjo idėja, kiti netikėjo, kad tai įgyvendinti įmanoma. Manė, kad šis projektas iš fantastikos srities. Tačiau turėjau pakankamai informacijos, todėl viską išaiškinus balsavome ir visi pakėlė rankas, kad projektą vystytume“.

Atsipirks daugiausiai per 6-7 metus

Namo pirmininkas prasitarė, kad vos pradėjus dirbti prie idėjos buvo nežinoma, ar saulės kolektorių ant daugiabučio stogo bus galima gauti valstybės paramą, todėl pinigus rinti namo gyventojai pradėjo savarankiškai. Kiekvieno buto gyventojai į bendrą fondą sunešė po 1000 Lt. „Dabar gyventojams jau turiu džiugią žinia, pasirodo, iš Aplinkos ministerijos galėsime susigrąžinti apie 30 proc. investicijų“, – džiūgavo pašnekovas.

Panevėžiečio skaičiavimais projektas turėtų atsipirkti per 6-7 metus. „Jei karšto vandens ir šildymo kainos ir toliau kils, atsipirks dar greičiau. Be to, kai gausime valstybės paramą, atsipirkimo laikotarpis dar sutrumpės“, – kalbėjo A. Juodokas.

Namo pirmininkas tikino, kad labai geranoriškai jų projektas buvo priimtas ir šilumos tiekėjų, kurie neišsigando, jog praras dalį pajamų ir maloniai bendradarbiavo su namo bendruomene.

Trūksta entuziastų ir informacijos

Vaitkaus gatvėje, Panevėžyje, stovintis daugiabutis su saulės kolektoriais ant stogo – jau antras toks projektas mieste. A. Juodka sako, kad negali atsiginti susidomėjusių žmonių šiuo projektu, nuolat skamba telefonas su informacijos prašymais.

„Susidomėjimas milžiniškas. Žmonės atvažiuoja, lipa ant stogo, klausinėja. Vieną skambuti vis keičia kitas. Matyt, mes padarėme pradžią reiškiniui, kuris tuoj paplis po šalį“, – didžiavosi vyras. Pasak jo, jau projektus ruošia kiti du daugiabučiai Panevėžyje. Be to, saulės kolektoriai ant daugiabučių stogų turėtų atsirasti ir Klaipėdoj bei Vilniui.

Nors A. Juodokas projekto sėkme tikėjo nuo pat pirmos akimirkos, visi aplinkiniai yra santūresni planuojant namų stogų „apželdinimą“ saulės kolektoriais: „Žmonės abejoja, nes turi per mažai informacijos. Dažniausiai daugiabučių bendruomenėje neatsiranda žmonių, kurie normaliai išaiškintų, paskaičiuotų sąnaudas, atsipirkimą“.

DELFI.LT

Dalintis:

Sukurtos iki 47% efektyvesnės saulės baterijos

namusildymas — Thu, 03 May 2012 05:18:39 +0000

Mokslininkai iš Prinstono universiteto (JAV) sukūrė polimerinį saulės elementą, kuri panaši į augalo lapą, t. y. paviršiuje sukurti lapams būdingi nelygumai. Tokiu būdu iš to paties foto elementų paviršiaus pavyko gauti net iki 47% daugiau elektros energijos.

Mikroskopiniai nelygumai paviršiuje, mokslininkų teigimu, pakeičia viską. Plokščio paviršiaus atveju šviesa arba atspindima, arba sugeriama, tačiau paviršiuje, kuris padengtas mikroskopinių nelygumų tinkleliu padidėjo įsisavinimas artimajame infraraudonųjų spindulių diapazone, kuriame anksčiau saulės spindulių konvertavimas į elektros energiją buvo minimalus.

Polimeriniai elementai buvo pasirinkti ne tik dėl jų pigumo, bet ir todėl, jog jų paviršių lengviau padaryti gofruotu. Antra vertus, mokslininkų teigimu, mikroskopinių paviršių sudarymo procesas paprastas ir teoriškai gali būti panaudotas su bet kokia medžiaga, įskaitant oligomerus ir tą patį silicį.

Mokslininkai mano, jog jų elementai bus daug praktiškesnės už dabartinius polimerinius ar silicio, kadangi mikroskopinių paviršių kūrimas ant foto elementų turi teigiamą šalutinį efektą – jie tampa tvirtesni, taip pat degradacijos laikas daug ilgesnis. Be to, tokių elementų didelis lankstumas ir aukštas naudingumo koeficientas darbo metu suteikia galimybę apklijuoti sienas ir bet kuriuos kitus paviršius šiais efektyviais elementais, ir svarbiausia, jog jie gali „žiūrėti“ į šviesos šaltinį nebūtinai statmenai.

faceit.lt

Dalintis:

KTU chemikai padeda tramdyti saulės energiją

namusildymas — Sat, 28 Apr 2012 06:28:17 +0000

Jei turite kompiuterį, lazerinį spausdintuvą, naudojatės šviestuvu su diodais ar jūsų namams energiją gamina saulės baterijos, gali būti, kad prie šių daiktų atsiradimo prisidėjo ir Lietuvos mokslininkai.

Lietuva pelnytai gali girtis pasaulinio lygio pasiekimais net keliose srityje ir viena iš jų – organinių fotopuslaidininkių tyrinėjimai. Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus dr. Vytauto Getaučio vadovaujama mokslininkų grupė, šiuo metu įgyvendinanti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą mokslinį projektą, tikisi mokslo ir verslo rinkai pateikti ne vieną šios srities išradimą.

Suteiks pranašumą Lietuvos gamintojams

Senkant ir brangstant organinio kuro atsargoms, vis didesnę reikšmę įgyja alternatyvieji energijos šaltiniai. Mokslininkai tiki, kad moderniomis technologijomis „įdarbinus” saulės energiją, jos užtektų viso pasaulio energetiniams poreikiams. Saulės energijos gamybos apimtys kasmet auga 25-30 proc., Japonijoje ši energija jau pigesnė už šiluminę, taip pat sparčiai ji pinga ir Europoje.

TU chemikų įgyvendinamo projekto tikslas – susintetinti naujų organinių junginių, kurie efektyviai sugeria ar išspinduliuoja šviesą bei transportuoja krūvininkus – daleles, nulemiančias elektrinį laidumą, kad juos būtų galima panaudoti energiją taupančių technologijų kūrimui. Pasak KTU Cheminės technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros profesoriaus V. Getaučio, organinių puslaidininkių tyrinėjimai yra labai perspektyvūs ir jau duoda didžiulę naudą. Šios srities Lietuvos mokslininkų išradimų yra užpatentavę tokie dideli elektronikos gamintojai kaip „Imation”, „3M”, „Samsung Electronics”. Jie naudojami kopijavimo ir spausdinimo aparatų, saulės elementų, plokščiųjų kompiuterių, televizorių, telefonų ekranų gamybai ir kt.

„ Jau dabar su kolegomis iš Kauno technologijos ir Vilniaus universitetų esame daugiau nei 60-ies JAV, Europos, Japonijos patentų bendraautoriai. Tai ne pats geriausias kelias, – sako prof. V. Getautis. – Jei šių patentų nuosavybės teisė priklausytų Lietuvai, ne vien mūsų mokslas taptų konkurencingesnis. Kartu paskatintume naujų aukštųjų technologijų pramonės gaminių atsiradimą Lietuvoje. Organinių puslaidininkių poreikis tik didės. Kas valdys šiuos išradimus, tas ir laimės rinkoje.”

Projektui „Dažiosios ir daugiafunkcinės organinės medžiagos energiją taupančioms technologijoms: sintezė, struktūra ir savybės (Fotomolekulės)” iš Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų skirta per 1,6 mln. litų. Projekto vadovas prof. V. Getautis įsitikinęs, kad investicijos atsipirks iki paskutinio cento.

Ateitis priklauso fotoelektros jėgainėms

„ Prognozuojama, kad Pietų Europoje saulės energija konkurencinga taps maždaug per dvejus metus, o tokiose šalyse kaip Lietuva – po 2020 m. Neabejoju, kad fotoelektros technologijų ir saulės energetikos gaminių pramonė gali tapti Lietuvos bilietu į ekonominę gerovę. Mes padėsime verslininkams kurti pigesnę ir lengviau pagaminamą energiją“, – pasakoja V. Getautis.

Lietuvoje jau pradėta kurti nauja pramonės šaka – saulės energetika. Atidaryta nauja saulės energijos elementų gamykla, šalia kurios ketinama statyti saulės modulių surinkimo cechą. Čia bus gaminami saulės elementai ir moduliai, skirti fotoelektros jėgainėms. Siekiant, kad aukštosios technologijos būtų sparčiau taikomos pramonėje, reikia plėtoti mokslinius tyrimus. Šiuo metu pasaulyje daugiausia (apie 90 proc.) naudojami polikristalinio silicio saulės elementai, tačiau juos gaminti brangu ir sudėtinga. Pastarąjį dešimtmetį saulės energetikoje sparčiai kelią skinasi organinės bei hibridinės saulės celės. „Šiose celėse naudojamos organinės molekulės, kurias mes ir sintetiname, įgyvendindami savo projektą “, – aiškina profesorius.

„Kol kas hibridinių ir organinių saulės celių energijos konvertavimo našumas mažas, tačiau esu tikras, kad tai greitai pasikeis , – tvirtina vienas iš projekto dalyvių dr. Tadas Malinauskas. – Šiuolaikinė organinė chemija leidžia kurti naujas organines molekules, kurios pastūmės energiją taupančių technologijų kūrimą. Medžiagų, kurios yra brangios dėl didelės pridėtinės vertės, ypač dėl intelektinės, poreikis pasaulinėje rinkoje labai sparčiai auga. ”

Taupumas – ypač svarbus kriterijus

Mokslininkai tvirtina, kad svarbu ne tik įsisavinti alternatyvius energijos šaltinius, bet ir pagamintą energiją panaudoti kuo efektyviau. Šiuo metu nuo 20 iki 50 proc. visos namuose ir biuruose sunaudojamos elektros energijos tenka apšvietimui. „ Norint sutaupyti, reikia įrengti ekonomiškesnes apšvietimo sistemas , – teigia prof. V. Getautis. – Tikiu, kad pasibaigus projektui galėsime pasiūlyti savo sukurtų medžiagų bei technologijų, kurios padės taupyti. ”

Šiuo metu itin sparčiai vystosi mobiliosios technologijos, taip pat įvairius įrenginius gamintojai stengiasi padaryti kuo mažesnius. „Tokių įrenginių energijos sąnaudos yra labai nedidelės, – pasakoja profesorius. – Taigi energija naudojama labai efektyviai. Daug žadanti yra OLED (organic light emitting diode) technologija. Mūsų projekte jai skiriama nemažai dėmesio. Viliamės, kad galėsime pasiūlyti verslui technologijas, kurios sudarys galimybes gaminti ekonomiškesnius, kompaktiškesnius, pigesnius vaizduoklius ir apšvietimo šaltinius.”

Projekte dalyvauja ne tik Lietuvos mokslo įžymybės, bet ir jauni mokslininkai – dr. Tadas Malinauskas, dr. Giedrė Bubnienė, dr. Marytė Daškevičienė, doktorantės Simona Urnikaitė ir Daiva Tomkutė-Lukšienė – gabi mūsų mokslo ateitis.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas profesorius Eugenijus Butkus sako, kad Lietuvos mokslininkams padidėjo galimybės realizuoti mokslines idėjas, panaudojant Europos Sąjungos struktūrinę paramą, nors tokių projektų administravimas yra sudėtingas dėl įvairių formalių reikalavimų. „Mokslininkai gali įsigyti ir laboratorinės įrangos, jiems sudaromos sąlygos dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, palaikyti ryšius su užsienio partneriais , – sako prof. E. Butkus. – Projektus įgyvendinančiose mokslininkų grupės yra nemažai jaunųjų tyrėjų, tai irgi skatina juos toliau likti moksle.”

valstietis.lt

Dalintis:

Elektromobiliai Lietuvoje: tolimas sapnas ar artimas rytojus?

namusildymas — Sat, 28 Apr 2012 06:21:17 +0000

Pasaulio ekspertai brėžia šviesią elektromobilių ateitį – 2020 metais apie 10 proc. visų kelyje riedančių automobilių sudarys elektra varomi modeliai. Lietuvos planas – po dešimtmečio tokių transporto priemonių turėti apie 20 proc.

Elektromobilių paplitimui dauguma Vakarų Europos šalių kurpia įvairiausius planus – nuo mokestinių lengvatų jiems įsigytii iki leidimų važiuoti viešojo transporto juosta ar nemokamo statymo aikštelėse. Lietuvoje ši dirva tik purenama. Politikai vis dar trypčioja vietoje ir nepaliauja kurti vizijų, kaip nuo 4 šiuo metu Lietuvoje oficialiai įregistruotų elektromobilių po dešimtmečio turėti daugiau kaip 100 tūkst.

Seime spalį vykusioje konferencijoje apie elektromobilių perspektyvas bendrovės „Lesto“ elektromobilių iniciatyvų kuratorė Kristina Milčienė pasidalijo ateities vizija, kad 2020 metais Lietuvos keliais riedės 152 tūkst. elektromobilių, o 2025 metais – 304 tūkst.

„Lietuvoje šiuo metu turime tikrai nedidelį skaičių elektromobilių, bet kol kas mūsų šalyje nėra labai palankių sąlygų tiek elektromobiliams įsigyti, tiek juos eksploatuoti. Mes vis dar tam ruošiamės. Vertindami užsienio perspektyvas ir šiandieninę situaciją, matome, kad tose užsienio šalyse, kurios jau ėmėsi tam tikrų veiksmų, skaičiai drastiškai skiriasi, keliuose yra didesnis procentas elektromobilių nei Lietuvoje. Matome, kokios yra tendencijos ir analogiškai pagal tai vertiname, kas bus Lietuvoje“, – aiškino K. Milčienė.

Pašnekovė pripažino, kad prognozė 2020 metais Lietuvoje turėti 152 tūkst. elektromobilių ambicinga, tačiau reali.

Atbaido elektromobilių kaina

Nepaisant šviesių ateities prognozių, realybė kol kas nedžiugina. Besidomintiems taip vadinamu ateities transportu – elektromobiliais, pasirinkimas Lietuvoje minimalus. Lietuvoje oficialiai parduodama viena šių automobilių markė – „Tazzari Zero“. Jos pilnos komplektacijos kaina siekia 110 tūkst. litų. Šiuo metu didžiausią dalį elektromobilio kainos sudaro baterijos kaina.

„Baterijų kainos yra didžiulės. Tikimasi, kad per porą metų ta kaina turėtų gerokai nukristi, bet, kol baterija yra tokia brangi, ir pats elektromobilis yra beveik prabangos prekė. Reiktų ieškoti priemonių finansuoti bent jau dalį šitos kainos. Lėšų reikėtų ieškoti ne iš nacionalinio biudžeto, nesinori nuskriausti visų šalies piliečių. Laikomės nuomonės, kad tai reikėtų daryti arba Europos Sąjungos lėšomis, arba iš privačių investuotojų ar taršos sertifikatų pardavimo“, – kalbėjo K. Milčienė.

Lietuvoje elektromobiliams reikalingos infrastruktūros taip pat reikėtų ieškoti su žiburiu. Vilniuje yra įrengtos dvi elektromobilių įkrovimo stotelės, Kaune – viena.

Pasak „Lesto“ elektromobilių iniciatyvų kuratorės, trys Lietuvos miestai jau įgyvendino nemokamą elektromobilių statymą mieste, tačiau trūksta tvarkos. Šiuo metu galiojanti atskira kiekvieno miesto leidimo išėmimo procedūra ateityje turėtų būti sujungta į bendrą.

„Norėtųsi sujungti daugiau miestų į šį tinklą ir standartizuoti tvarką, kad įsigijęs elektromobilį asmuo neturėtų kiekviename mieste, į kurį atvyksta, ieškoti atskirų sprendimų“, – teigė K. Milčienė.

Anot jos, leidimas elektromobiliams važiuoti viešojo transporto juosta yra kol kas tik diskusijų lygmenyje.

Kitų šalių patirtis – pavyzdys ir Lietuvai

Bendrovės „MG Solutions“, teikiančios konsultacijas automobilizmo klausimais, vadovo Mindaugo Glinskio teigimu, geriausias sąlygas elektromobilių plėtrai šiuo metu turi Vokietija, Austrija, Nyderlandai ir Didžioji Britanija. Tos šalys elektromobilizmo klausimais yra pažengusios jau gana stipriai.

„Sakykime, Nyderlandai šį klausimą sprendžia taip – paima adekvačios klasės automobilį įprastu benzininiu arba dyzeliniu varikliu ir to automobilio rinkos kainos skirtumas nuo elektromobilio yra kompensuojamas nuo 35 iki 50 proc. Austrai į elektromobilizmą investuoti nusprendė prieš porą metų. Buvo sudaryta darbo grupė, kuri išskyrė Austrijoje du regionus, kurie yra palankūs elektromobiliams atsirasti. Buvo skirta konkreti suma eurų, už kurią buvo nuspręsta įsigyti elektromobilių. Įsigyti 400 elektromobilių, sukurta infrastruktūra, apklausti žmonės ir reikalingose vietose pastatyti elektros įkrovimo taškai. Įmonėms ir privatiems žmonėms sudaryta galimybė įsigyti elektromobilius taikant lengvatas iki 50 proc.“, – apie kitų šalių patirtis pasakojo pašnekovas.

Jis sutiko, kad didesnius finansinius resursus turinčios šalys gali lengviau sau leisti plėtoti elektromobilių subsidijavimo ir infrastruktūros plėtojimo procesus šalies viduje, bet tai gali daryti ir mažesnius biudžetus turinčios valstybės.

„Kokia šalis būtų turtinga ar ne, ateis diena, kada elektromobilizmas turės šalyje vienaip ar kitaip atsirasti. Sakyčiau, kad šiandien yra ta diena, kada mes turime labai sklandžiai ir tikslingai mąstyti, kaip elektromobiliai mūsų šalyje turėtų atsirasti. Jeigu lygintume Lietuvą su kitomis šalimis, galbūt šiandien nėra klausimas, kiek valstybė dotuotų ir kokią scemą pasirinktų, labiau yra klausimas, kokią mes sau prisiimsime kaip šalis strategiją ir kokiu kampu mes norime elektromobilizmą į savo šalį įsileisti. Jeigu be kalbų mes nieko daugiau nedarysime ir po to vieną dieną elektromobilių banga natūraliai ateis, būsime tiek infrastruktūros klausimu visiškai nepasiruošę, tiek gali atsirasti ir žmonių pasipriešinimas, kodėl jie yra staiga verčiami iš įprasto automobilio persėsti į elektromobilį“, – savo įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

Situacijai ištirti – ketvirtis milijono

Kol elektromobilių vizija braižoma diskusijose ir svarstymuose, Susisiekimo, Ūkio ir Energetikos ministerijos po kelerių metų priėmė nutarimą skelbti konkursą elektromobilių plėtros galimybių Lietuvoje studijai atlikti. Jai iš valstybės biudžeto bus skirta beveik ketvirtis milijono – 240 tūkst. litų. Apie tokią sumą viešai kalbėta Seime suorganizuotoje konferencijoje „Elektromobilių ateitis Lietuvoje“.

„Balsui.lt“, susisiekus su Ūkio ministerija, kuri „Kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių studijos atlikimo paslaugų pirkimo“ supaprastintoje sutartyje įvardijama kaip atsakinga už konkurso organizavimą, raštu buvo atsakyta, kad studijos kaina nėra aiški, ji bus žinoma tik „įvertinus tiekėjų pateiktus pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų“. Kas tas ekonominio naudingumo kriterijus – nepaaiškinta.

Viešai internete skelbiamose elektromobilių galimybių studijos konkurso sąlygose juodu ant balto parašyta, kad „pasiūlymai konkursui turi būti pateikti iki 2011 m. gruodžio 14 d.“. Pateikus užklausą Ūkio ministerijai, raštu atsakyta, kad „šiuo metu vyksta pateiktų pasiūlymų vertinimas. Vertinami 2 galimų tiekėjų pateikti pasiūlymai“. Ministerija atsisakė nurodyti, kokie du tiekėjai dalyvauja konkurse, motyvuodama tuo, kad konkursas dar nėra pasibaigęs. Paprašius patikslinti terminą, kada jis turi būti užbaigtas, ministerijos atstovai vėl vengė atsakyti į klausimą:

„Iki gruodžio 14 d. tiekėjai turėjo pateikti pasiūlymus dėl studijos atlikimo. Dabar pasiūlymai yra nagrinėjami, tikslinama tiekėjų kvalifikacija ir vertinami pateikti duomenys. Konkursas pasibaigs, kai bus atliktos viešojo pirkimo procedūros ir pasirašyta sutartis su tiekėju“, – rašoma ministerijos atsakyme. Pasitikslinus dar kartą, ar yra numatyta data, kada visos šios procedūros privalo būti užbaigtos, ministerija atsakė, kad „konkrečios pirkimo procedūros pabaigos numatyta nėra“.

Pateikus klausimą, ar Ūkio, bei kitos bendradarbiaujančios ministerijos (Susisiekimo bei Energetikos), turi numačiusios finansinį fondą, kurį panaudos atliktos elektromobilių galimybių studijos praktiniam įgyvendinimui atsakyta: „atlikus studiją bus galima spręsti, kokių veiksmų bus imtasi toliau, be to, studija turės atsakyti į klausimą, kokių priemonių pagalba Lietuvos verslas gali įsijungti į elektromobilių pramonę“. Peršasi išvada, kad konkurso detalės yra slepiamos po devyniais užraktais: neatskleidžiami nei jos dalyviai, nei konkurso datos, taip pat nutylima apie sumą, kuri bus mokama iš biudžeto studijos atlikėjui. Panašu, kad kol kas nenumatytas ir joks planas, iš kokių lėšų bus įgyvendinama atlikta studija, viską atsakomybę perduodant būsimam konkurso laimėtojui.

M. Glinskis, paprašytas įvertinti rengiamos studijos reikalingumą, teigė, kad iniciatyva gera, tik nuogąstavo, kad jos nelauktų toks likimas kaip daugumos kitų analizių – dulkėti stalčiuose.

„Iš principo studiją laikau kaip gerą vieną iš pirmųjų žingsnių. Tam tikra prasme tie 240 tūkst. nėra labai didelė suma. Esminis dalykas, kokį ji rezultatą duos ir kas bus po to rezultato padaryta. Blogiausias studijų pavyzdys Lietuvoje yra tas, kad studija atliekama šiandien, po to jinai gula keliems metams į stalčių, po kelių metų ištraukiama ir paaiškėja, kad ji yra nebetinkama. Mano palinkėjimas būtų, kad ši studija po to, kai bus įvykdyta, iš karto turėtų aiškų tęstinumą, kas bus toliau daroma“, – vylėsi M. Glinskis.

Geriau stotelės nei šūsnis popierių

Elektronikos inžinierius Šarūnas Šutavičius, su bendraminčiais įrengęs pirmąją elektromobilių įkrovimo stotelę Vilniuje ir dirbantis elektromobilių srityje, studiją buvo linkęs vertinti kur kas kritiškiau.

„Manau, kad 240 tūkst. litų yra didelė suma Lietuvai, ir gerokai per didelė tokiai studijai. Man ramybės neduoda tradicija tapusi Lietuvos veiksmų seka: skiriama neadekvačiai didelė pinigų suma, ilgą laiką daroma studija, pateikiamos nebūtinai realybę atitinkančios išvados, nusprendžiama, kad tam reikia daug pinigų ir viskas gula į stalčių. Studija prisimenama po kelių metų ir paaiškėja, kad viskas jau pasikeitę ir reikia naujos studijos. Elektromobilių situacija keičiasi labai greitai, prognozės gali kelis kartus pasikeisti vien per studijai atlikti skirtą pusės metų terminą“, – sakė Š. Šutavičius.

Pašnekovas patikino, kad kone ketvirtį milijono skyrus veiksmams, o ne popieriams būtų galima nuveikti ne tiek ir mažai.

„Su 240 tūkst. litų, teisingai panaudojus, galima nuveikti nemažai – už tokią sumą mieste išeitų įrengti 50-100 ar daugiau įkrovimo taškų. Taškai turėtų būti įrengti visų pirma ten, kur ilgą laiką stovi automobiliai: prie darbo vietų, stovėjimo aikštelių, prekybos centrų. Visur, kur žmogus atvažiavęs savo reikalais ir nesukdamas iš kelio galėtų prijungti krauti“, – siūlė jis.

Jaunas vyras pasakojo pats turintis galimybę važinėti elektromobiliu, tačiau dėl neegzistuojančios infrastruktūros patiriantis begalę problemų.

„Kur žmogui, gyvenančiam sename daugiabutyje, krauti elektromobilį? Niekur. Dėl to paprastam piliečiui elektromobilis yra neįsivaizduojama „kosminė technologija“. Manau, kad ir kokias kompensacijas valstybė siūlytų, elektromobilių populiarumas nedidės, kol nedidės jų patrauklumas. Kas pirks kad ir pigų bei gerą elektromobilį, jei juo naudotis bus neįmanoma?“, – klausė pašnekovas.

Jis siūlė iš pradžių apseiti be jokios elektros apskaitos ir prabangių elektros atsiskaitymo sistemų diegimo, nes natūralu, kad iš pradžių elektromobiliais naudotųsi tik vienetai ir tas skaičius augtų pamažu.

„Štai nuo 2011 m. pavasario prie Energetikos muziejaus stovinti lietuviška įkrovimo stotelė, aptarnaudama visas Vilniaus elektrines transporto priemones (įskaitant motociklus, dviračius, riedžius ir kt.), elektros sunaudojo už vos kelioliką litų. Dėl to galima drąsiai statyti pigias įkrovimo „stoteles“ – paprastas rozetes. Apmokestinti galima bus vėliau, kai elektromobilių padaugės, o kol kas nemokamą elektros energiją tiekti bus pigiau nei taškytis milijonais prabangioms stotelėms ir atsiskaitymo sistemos diegimui“, – savo sprendimo būdą siūlė Š. Šutavičius.

Anot jo, įdiegus kelis šimtus rozečių mieste investicijos nebūtų didelės, o efektyvumas garantuotas.

„Jei biudžete atsirastų vietos skatinimui nubraukiant PVM nuo paprastam miestiečiui pateikiamos elektromobilio kainos, tai jau būtų labai didelis žingsnis finansinio skatinimo link. O ir pastangų, rodos, nereikia tiek jau daug. Kažkodėl įtariu, kad prieš keletą metų vykdytoje kompiuterinės įrangos pirkimo skatinimo programoje buvo išleista gerokai daugiau pinigų, nei būtų nesurinkta PVM nuo naujų elektromobilių įsigijimo“, – sakė Š. Šutavičius.

Rūta Levickaitė

balsas.lt

Dalintis:

Lietuvos stogai tampa imlūs saulei

namusildymas — Thu, 05 Apr 2012 17:24:00 +0000

Praėjusį birželį priėmus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, Lietuvoje sugeriama ir energija paverčiama vis daugiau saulės šviesos. Privačių namų savininkai, įmonių vadovai ir ūkininkai intensyviai kloja pastatų stogus saulės elementais arba iš saulės modulių pagaminta specialia danga. Tai ne tik būdas gaminti švarią energiją, bet ir gera investicija.

Pastaruoju metu Lietuvoje smarkiai išaugo susidomėjimas saulės moduliais ir jėgainėmis. Gyventojams siūlomi dviejų tipų moduliai: gaminantys elektros energiją arba šildantys vandenį. Pasak saulės modulius surenkančios įmonės AB „Precizika“ vadovo Algimanto Barakausko, pirmoji rūšis Lietuvoje yra populiaresnė, nes, pasigaminus elektros energiją, galima ją naudoti ir šildymui. Tiesa, naudojant antrąją modulių rūšį, smarkiai įkaitinus vandenį, jį galima panaudoti garo turbinoms ir taip pat gaminti elektrą, tačiau tokį būdą esą renkasi mažuma. Reikšmingas apribojimas, kad saulės energija yra generuojama tik šviesiu paros metu: saulėtą dieną daugiau, apsiniaukusią – mažiau. Tam, kad galima būtų saule gaminti elektrą ar šildyti vandenį nuolatos, būtina įrengti jėgainę su papildomomis sistemomis, kaupiančiomis energijos atsargas.

Ekspertai pripažįsta, kad saulės energiją naudoti tik sau ir tik savo reikmėms šiuo metu neapsimoka. Pasisavinamos saulės energijos kiekis kol kas yra per mažas, kad jo visiškai pakaktų visus metus gyvenamo namo poreikiams patenkinti. Saulės jėgainėje pagaminta energija šiuo metu gerokai brangesnė už deginant iškastinį kurą pagamintą energiją. Tą patvirtino ir saulės jėgaines įrengiančios bei prižiūrinčios įmonės „Solet Technics“ vadovas Darius Jasiulionis.

„Įsirengti sau name saulės elektrinę ir ją naudoti savo reikmėms yra visiškai ekonomiškai neapsimokantis dalykas. Nebent kur nors Labanoro girios vidury pastatytoje sodyboje, kur atsivesti laidus būtų labai brangu, o gyvenama tik vasarą, tik savaitgaliais. Bet jei ten gyveni kasdieną, visus metus, tai tokia sistema ekonomiškai bus neveiksminga“, – teigė pašnekovas.

Valstybė už saulės energiją primoka

Kodėl taip sparčiai auga susidomėjimas saulės energija, jei naudoti savo reikmėms ją neefektyvu?

„Šiaip jau sprendimai daromi kitokie, – paaiškino A.Barakauskas. – Tie, kurie turi saulės energijos, jie tiesiog įsijungia į jau egzistuojančius elektros tinklus ir tada iš tų tinklų ima energiją. Jie ne savo elektrą naudoja, jie atiduoda ją (saulės energiją – aut. pastaba) į tinklą, o patys naudojasi elektros energija iš tinklo ir visą laiką yra tinkle. Mūsų energetikos tinklai superka įvairią energiją, ir hidro–, ir šiluminę, ir atominę, taip pat ir saulės energiją, o už ją kompensuoja valstybė.“

Saulės link gena verslumas

Būtent šia priemoka ir siekia pasinaudoti verslūs gyventojai bei pažangūs įmonių vadovai. „Čia daugiau ne perėjimas, čia daugiau verslas daromas. Supirkimas (saulės energijos – aut. pastaba) labai geras. Tai labai gera investicija“, – paaiškino Algirdas Jacunskas, vienos iš saulės jėgainių savininkas, paklaustas, kodėl nusprendė pereiti prie saulės energetikos. Rugsėjį galutinai integravęsis į bendrąją elektros tinklą, A.Jacunskas teigė, kad kol kas dėl oro sąlygų jo jėgainė generuoja nedidelį, bet planuotą energijos kiekį, o ryškesnius rezultatus esą turėtume pajausti vasarą, ypač birželį, kai bus daugiau saulėtų dienų. Bet iš tiesų investicija į saulės jėgainę turėtų atsipirkti per 5-7 metus, vėliau ji turėtų dar maždaug tiek pat laiko duoti pelno, nes įstatymas užtikrina 12 metų saulės energijos supirkimo terminą.

„Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Narplys patvirtino, kad tokių kaip A.Jacunskas daugėja, ir nurodė, kad vien šiemet pateiktų potencialių projektų generuojama galia praknotų aštuonerių metų lūkesčius. „Šiuo metu susidomėjimas saulės energetika yra didelis. Per pusmetį išduota 398 vnt. išankstinių sąlygų (prašymus pateikusiems klientams), jei visi projektai būtų įgyvendinti, generuojama galia siektų 22,5 MW. Projektavimo sąlygų yra išduota 141 vnt., 15,5 MW generuojamai galiai įrengti.“ Skaičiai tikrai įspūdingi, atsižvelgiant į tai, kad įstatyme numatytas uždavinys – iki 2020 metų padidinti saulės elektrinių įrengtąją suminę galią tik iki 10 MW, neįskaitant mažųjų iki 30 kW įrengtosios elektros galios elektrinių.

Kliūčių ruožai egzistuoja

Tačiau įstatyme esama nuostatų, kurios gali neigiamai atsiliepti saulės energetikos plėtrai Lietuvoje. „Pavyzdžiui, vienas toks įstatyme įrašytas keistas dalykas. Jeigu aš noriu statytis elektrinę ant fabriko stogo ir nesu fabriko savininkas, o man fabriko savininkas išnuomojo stogą, tai tam, kad ją pasistatyčiau, neužtenka išsinuomoti stogą. Pagal įstatymą reikalaujama, kad mažiausiai 20 metų man būtų išnuomota ir žemės sklypo dalelė ant žemės, tokio paties ploto, kaip planuojama elektrinė ant stogo. Jau susidūrėme su tokiais atvejais, kai fabrikas stovi ant valstybinės žemės. Vadinasi, mes turime iš valstybės pernuomoti žemę 20 metų. Tai visų pirma labai sudėtingai padaroma, o antra – visiškai nelogiška“, – padėtį apibūdino D.Jasiulionis.

Energetikos ministerijos atstovas Olegas Sviridovas, paklaustas, ar neketinama taisyti minėtos įstatymo nuostatos, teigė, kad ministerija atsižvelgs į visų pusių pateikiamas pastabas ir ateityje siūlys įstatymo pataisas. Kita vertus, pats įstatymas ir visas susidomėjimas saulės energetika dar yra palyginti nauji dalykai, todėl gali prireikti laiko galimiems reglamentavimo netobulumams išsiaiškinti. „Ir mes dar tos praktikos labai daug neturime, kad galėtume 100 procentų atsakyti, ar čia klius kažkas ar ne. Atrodo, kad įstatymas veikia daugmaž normaliai, bet gyvenimas parodys“, – antrino A.Barakauskas.

Saulės energetikos perspektyvos

Bet ar saulės energetika taip ir liks valstybės kompensuojama preke? Ar galima tikėtis, kad ateityje ji bus pigesnė nei šiuo metu plačiausiai naudojamas iškastinis kuras? D.Jasiulionis mano, kad ir dabar taikomas integruotos saulės energijos modelis nėra blogas, tačiau ilgainiui saulės energija bus naudojama kur kas plačiau.
„Matote, per pusę valandos saulės energijos kiekis, kuris tenka visai Žemei, ne Lietuvai, bet visai Žemei, yra toks, kokio mums užtektų visiems vieniems metams visai Žemei. Ką tai reiškia? Tai reiškia paprastą dalyką – energijos iš saulės mes gauname pakankamai, bet šiandien mes dar nemokame jos veiksmingai paimti. Tačiau išmokstame vis geriau ir aš labai tikiu, kad ateis ta diena, ir manau, kad netgi ne po šimto metų, o žymiai greičiai, kai mes išmoksime daug veiksmingiau saulės energiją paimti ir laikyti. Ir ji tikrai turi labai didelę galimybę visus iškastinius energijos šaltinius palikti už borto. 10 metų gal neužteks, bet manyčiau, kad po kokių 40-50 m. iškastinis kuras bus visiškai pakeistas“, – teigė D.Jasiulionis.

Atgimimas.lt

Dalintis:

Vilkaviškyje vietoj naftos – galimybė šildytis žemės gelmių energija

namusildymas — Mon, 26 Mar 2012 07:17:31 +0000

Vilkaviškyje geologai šiuo metu vykdo skaičiavimus, kaip miestą būtų galima šildyti naudojant žemės gelmėse esančią šilumą – geoterinę energiją.

„Geologai ieškojo naftos ir išgręžė visą eilę gyvųjų gręžinių“, – sako Lietuvos geotermijos asociacijos pirmininko pavaduotojas profesorius Saulius Šliaupa konferencijos „Geotermija – Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos įstatymo įgyvendinimas“ metu.

Galimybės šildyti miestą žemės gelmėse esančiais ištekliais jau buvo pristatytos Vilkaviškio miesto tarybai, skaičiuojama, jog geoterminis miesto šildymo potencialas gali siekti iki 5 megavatų ir daugiau.

Pasak S. Šliaupos, tikėtina, kad jei visi skaičiavimai atitiks tyrėjų lūkesčius ir bus įgyvendinti atitinkami techniniai darbai, po kelių metų galima tikėtis pamatyti geoterminės energijos panaudojimą Vilkaviškio mieste.

Geoterminės energijos ištekliai gali būti naudojami ne tik Vilkaviškyje, bet ir Palangoje, Šilutėje bei kituose Vakarų ir Vidurio Lietuvos miestuose.

Deja, tyrimai rodo, kad Rytų Lietuvoje yra dvigubai mažesnis geoterminės šilumos srautas nei Vakarų Lietuvoje, tad sostinei toks šildymo būdas yra mažiau aktualus.

DELFI.lt

Dalintis:

Pažadai atpiginti šilumą virsta narkotikais

namusildymas — Thu, 22 Mar 2012 07:31:00 +0000

Šilumos ūkyje dedasi keisti dalykai. Praėjusių metų rudenį prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dabartiniai valdantieji Vilniaus ir visos Lietuvos gyventojams žadėjo, kad atskyrus šilumos punktų priežiūrą nuo šilumos gamybos ir jos tiekimo jau nuo šio šildymo sezono pradžios atpigs šiluma. Tačiau ši taip ir neatpigo. Šiandien šilumos punktų atskyrimas jau beveik užmirštas, o Prezidentūra reklamuoja naują idėją – esą šilumos kaina Lietuvoje kris atsiradus kuo daugiau nepriklausomų tiekėjų. Šilumos ekspertai tokius pareiškimus vadina dar vienu valdžios viešųjų ryšių triuku.

„Naujais pažadais valdžia rodo savo neįgalumą. Gyventojai patikėjo 2011-ųjų rudenį dosniu pažadu, kad atskyrus šilumos gamybą ir tiekimą nuo šilumos punktų priežiūros šiluma vidutiniškai atpigs 2-3 centais už kilovatvalandę (ct/kWh). Tačiau, kaip parodė laikas, šilumos punktus perdavus valdyti patiems gyventojams ar jų įgaliotiems namų administratoriams, šiluma ne pigo, o pabrango. Nes dėl to kalti ne šilumininkai, o į neįsivaizduojamas aukštumas pakilusios rusiškų dujų kainos. Po to pradėti žerti nauji pažadai, kurių tikslas, mano nuomone, yra priversti gyventojus užmiršti tuos pirmuosius, neišsipildžiusius, pažadus, vėl gyventi neapibrėžta ateitimi ir šlovinti valdžią“, – kalbėdamas su „Respublikos“ žurnalistu piktinosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vidmantas Jankauskas.

Brangesnis reiškia geresnis?

Profesoriui keistai atrodo ir paskutinės naujienos, kad Prezidentūra ir asmeniškai prezidentė D.Grybauskaitė palaiko 700 mln. litų kainuosiantį Suomijos kompanijos „Fortum“ bei mūsų šalies valstybinės elektros kompanijos „Lietuvos energija“ projektą, nors beveik toks pat Prancūzijos kompanijos „Dalkia“ pusės milijardo litų vertės projektas šalies vadovei pasirodė per brangus.

Prancūzai apie savo planus šalies sostinėje statyti kogeneracinę, biokuru kūrenamą 300 megavatų (MW) elektrinę paskelbė dar sausį. Tačiau prezidentė iškart pareiškė savo nuomonę, kad naujos biokuro katilinės statyba Vilniuje galėtų kainuoti 40 proc. mažiau, negu siūlo „Vilniaus energiją“ valdantis Prancūzijos koncernas „Dalkia“. Ji dar pridūrė, kad taip galėtų būti, jeigu sostinėje galiotų „konkurencijos dėsniai“.

Kartu V.Grybauskaitė tvirtino matanti monopolio formavimąsi sostinėje ir patikino to kartu su Vyriausybe netoleruosianti.

Jai antrino ir prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas. Jis tikino Lietuvos žmones, esą „Dalkia“ planuojama statyti jėgainė neužtikrins konkurencijos ir mažesnių šilumos kainų. Mat Vilniaus šilumos ūkyje, anot V.Udrėno, trūksta „skaidrumo, konkurencijos, o „Vilniaus energija“ neleidžia prisijungti kitiems šilumos tiekėjams“.

Dvejopi standartai

Greitai paaiškėjo ir tai, kas mažų mažiausiai sostinėje turėtų užtikrinti mažesnes šilumos kainas. Pasirodo, tai Suomijos kompanija „Fortum“, kuriai aiškiai simpatizuoja ir dabartinė prezidentė, ir visi kiti dabartiniai valdantieji.

Tai paaiškėjo, kai buvo itin palankiai atsiliepta apie tarp Suomijos kompanijos atstovės mūsų šalyje bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ ir valstybės įmonės „Lietuvos energija“ pasirašytą ketinimų protokolą, kuriame lyg ir numatoma Vilniuje statyti apie 50 MW elektrinio ir apie 110 MW šiluminio galingumo elektrinę, kuri, kaip tvirtinama, naudos biomasę bei kitą vietinės kilmės kurą.

Keista, bet nei D.Grybauskaitei, nei Vyriausybei neužkliuvo šokiruojantis faktas, kad naujai iškepto konsorciumo elektrinė, jeigu ji apskritai bus pradėta statyti, kainuos net 200 mln. litų daugiau, nei kainuotų „Dalkia“ jėgainė.

Tačiau ir tai dar ne viskas. Kaip rodo kompanijų pateikti duomenys, prancūzų pastatyta elektrinė pagamintų 300 MW šilumos ir aprūpintų pigesne žalia šiluma net 50 proc. vilniečių butų, o triskart mažiau šilumos galėsianti pagaminti „Fortum“ ir „Lietuvos energijos“ elektrinė – vos 5 proc.

Įdomią nuomonę, kodėl dabartiniai valdantieji ir asmeniškai prezidentė D.Grybauskaitė investuotojams taiko dvejopus standartus, kalbėdamas su „Respublikos“ žurnalistu išdėstė Lietuvos energetikų konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius. „Kodėl „Fortum“ yra palaikomas? Matyt, valdžiai atrodo, kad tai yra „teisingesnis“ investuotojas“, – sakė energetikos ekspertas.

Dėl tarifų – jokio aiškumo

Tačiau V.Lukoševičius drįso abejoti, ar „Fortum Heat Lietuvai“ ir „Lietuvos energijai“ pastačius elektrinę Vilniaus šilumos vartotojams ji atpigs.

„Nemanau, kad pastačius elektrinę Vilniuje elektra su šiluma galėtų apčiuopiamai atpigti, o gal ji ir apskritai neatpigs. Nes tai nėra viešoji paslauga, kurią privačios bendrovės sutiktų teikti pusvelčiui. Jos vis tiek iš to sieks gauti pelno. Manau, kol nebus apskaičiuota, ar įmonės galės veikti rentabiliai, niekas nieko ir nestatys, tik visi mėtysis pareiškimais“, – sakė Lietuvos energetikų konsultantų asociacijos prezidentas.

Anot V.Lukoševičiaus, elektrinių potencialios statybos esą reklamuojamos todėl, kad konkurentams svarbu įžengti į rinką pirmiems. „Sutinku, kad suomių projektas gal ir brangesnis. „Dalkia“ statoma kogeneracinė elektrinė naudotų tik biokurą, o „Fortum“ katilinėje kaip kuras galėtų būti ir biokuras, ir miesto komunalinės atliekos, ir durpės. Suomių elektrinėje būtų montuojami visai kito lygio aplinkosaugos įrenginiai, kaina priklausytų ir nuo to, koks procentas elektros jėgainėje būtų gaminamas. Tačiau šių duomenų nėra arba jie yra slepiami. Matyt, daug ką šioje istorijoje lemia politika“, – svarstė pašnekovas.

Tiesa, dienraščio kalbinamas „Fortum Heat Lietuva“ vadovas Vitalijus Žuta sakė, kad galimi tiek šilumos, tiek elektros tarifai jau yra apskaičiuoti. Tačiau Suomijos kompanijos Lietuvoje atstovas juos atsisakė atskleisti motyvuodamas, kad duomenys esą skirti „tik vidaus naudojimui“.

Tuo tarpu V.Lukoševičius apskritai abejojo, ar „Fortum“ ir „Lietuvos energijos“ suplanuotas projektas bus įgyvendintas.

„Paskelbta informacija nėra nei joks įsipareigojimas, nei galutinis rezultatas. Mat dabar galiojantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas reikalauja, kad norėdamas gaminti ir vėliau parduoti žalią elektros energiją investuotojas privalo paprašyti surengti aukcioną. Jame laimi mažesnę kainą pasiūlęs investuotojas, bet nebūtinai tai bus „Fortum“, nes projektas gali sudominti ir kitus investuotojus“, – sakė Lietuvos energetikų konsultantų asociacijos prezidentas.

Jo nuomone, tik įvykus aukcionui įmanoma apskaičiuoti, ar projektas bus rentabilus. „Manau, jei dabar galiojantis Lietuvoje elektros ir šilumos reguliavimas, kai jos kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, investuotojui bus nepriimtinas ir neužtikrins rentabilios elektrinės veiklos, projektas tikrai nebus plėtojamas“, – sakė V.Lukoševičius.

Įdomi ir asociacijos vadovo nuomonė dėl komunalinių atliekų deginimo. Tokios elektrinės idėja jau seniai Vilniuje galėjo būti įgyvendinta, tačiau jai vis trukdė įtartinai darnios protestuotojų neva prieš jos kenksmingumą gretos ir valdžios priešiškumas. Tačiau Suomijos „Fortum“ ketinimai šilumą gaminti iš tų pačių atliekų kažkodėl niekam neužkliūva.

Narkotikas liaudžiai

Profesorius Vidmantas Jankauskas dėstė, kad naujais pažadais atpiginti, šįkart – kada nors ateityje, šilumos energiją prezidentė D.Grybauskautė, jos patarėjai ir Vyriausybė dangsto ankstesnius netesėtus pažadus.

„Prisiminkime, kad apie pigesnę šilumos energiją D.Grybauskaitė kalbėjo ne tik tada, kai parodė iniciatyvą atskirti šilumos punktus nuo gamintojų. Atrodo, vos tik sausio mėnesį biokuro katilinę turinčio Grigiškių popieriaus fabriko direktorius Gintautas Pangonis užsiminė prezidentei, kad jo gamykloje įrengta katilinė gamina vidutiniškai 5 proc. pigesnę šilumos energiją nei „Vilniaus energija“, šią frazę iškart nusigriebė prezidentė. Fabrikas ilgą laiką buvo rodomas kaip pavyzdys didiesiems šilumininkams. Tačiau esmė buvo ne pigesnė šiluma, o tai, kuo ji bus tiekiama vartotojui. Juk dar yra vamzdis, kuriuo ji atkeliauja iki namo. Vamzdį reikia prižiūrėti, o tada, žiūrėk, tu penkių procentų ir nelieka“, – sakė V.Jankauskas.

„Kodėl prezidentė palaiko „Fortum“ ir valstybės valdomos „Lietuvos energijos“ konsorciumą? Visiems aišku, kad kuo toliau, tuo labiau mes nemėgstame privačių investuotojų. Prancūzijos „Dalkia“ yra viena iš jų. Kuo toliau, tuo labiau auginamas nepasitikėjimas jos valdomomis įmonėmis „Vilniaus energija“, „Litesko“ ir kitomis. Šiuo požiūriu mes labai artėjame prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių, kur irgi gaji tradicija nemėgti privataus verslo. Tai – liūdna tendencija“, – sakė pašnekovas.

Vidutinės šilumos kainos (ct/kWh)

2011 m. gruodis    25,67
2012 m. sausis       25,99
2012 m. vasaris      26,75

Respublika.lt

Dalintis:

Saulės energija aktyviai veržiasi į elektros rinką

namusildymas — Tue, 20 Mar 2012 18:45:50 +0000

Saulės pagaminta energija užima vis didesnę dalį visoje elektros gamybos rinkoje. Saulės elementų kainos sparčiai krenta, todėl alternatyvūs energijos šaltiniai kelia vis didesnę grėsmę tradiciniams elektros gamintojams, rašoma Vokietijos naujienų portale „Deutsche Welle“.

Pasaulinė saulės energijos rinka vystosi labai sparčiai, ypač Kinijoje: čia statoma vis daugiau ir vis didesnių saulės elementų gamyklų. O baterijų kainos per pastaruosius ketverius metus sumažėjo perpus. Tokios tendencijos labai palankios saulės energijos gamintojams.

Tik 2011 metais visame pasaulyje įrengtų saulės jėgainių galia, mokslininkų skaičiavimu, siekė 27 gigavatų. Skaičiuojama, kad 2012 metais saulės baterijų pagaminta energija savo galia prilygs 12 atominių elektrinių. O nuo 2020 metų prognozuojama, kad saulės jėgainių galia jau sudarys 430 gigavatų – tiek, kiek pagamina 80 atominių elektrinių.

Elektros gamintojai nerimauja

Vokietijos saulės energijos rinka – viena iš lyderiaujančių pasaulyje. Šalis saulės pagalba pasigamina 25 gigavatus elektros, tai sudaro 4 proc. viso Vokietijos elektros poreikio. Saulės energija aktyviai veržiasi į elektros rinką ir iš jos stumia tradicinės energijos pramonės banginius – RWE, E.On, EnBW ir „Vattenfall“. Šie koncernai elektros energijos gamybos rinkoje dominavo ne vieną dešimtmetį, tačiau dabar turi susitaikyti su tuo, kad vis daugiau privačių namų ūkių tampa nepriklausomi nuo jų, nes turi įsirengę savo vėjo jėgaines ar saulės baterijas.

Toks pokytis įvyko tik po to, kai buvo priimtas atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymas. Jame numatyta, kad valstybė skatina ir padengia išlaidas, susijusias su perėjimu prie ekologiškos elektros gamybos. Saulės pagaminama energija Vokietijoje užima 20 proc. visos iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos. Tačiau Aplinkos apsaugos ministerija prognozuoja, kad po dešimties metų saulės energijos dalis turėtų išaugti dvigubai.

Investuoti apsimoka

Pastaruoju metu pastebimas augantis saulės energijos populiarumas stebina net ekspertus. Niekas nesitikėjo, kad nepaisant didelių išlaidų įsigyti ir įrengti saulės elementus, saulės kilovatvalandė bus pigesnė už elektrą, gaunamą iš elektros lizdo: 24 euro centai prieš beveik 25 euro centus.

Tačiau ne tai daro saulės baterijas patrauklias. Tas, kas šiandien investuoja į saulės baterijas, ilgalaikėje perspektyvoje laimi, nes gauna ne tik valstybės subsidijas, bet ateityje galės apsisaugoti nuo nuolat augančių elektros energijos kainų. Per pastaruosius 10 metų elektra Vokietijoje pabrango dagiau nei 50 proc.

Pigesnė ir be valstybės paramos

Vystantis aplinką tausojančiai energetikai Vokietijoje kyla ir naujos problemos. Kuo daugiau saulės ir vėjo pagaminamos energijos patenka į elektros tinklą, tuo jis tampa nestabilesnis. Elektros tinklų prižiūrėtojai sako, kad šiai problemai spręsti reikia skubiai ieškoti sprendimo.

Saulės energijos gamyba ir už Vokietijos ribų tampa rimta konkurente tradiciniams elektros gamybos būdams. Atakamos dykumoje Čilėje saulės energijos jėgainė buvo pastatyta be valstybės paramos, tačiau joje pagamintos kilovatvalandės kaina – mažiau nei 10 euro centų.

IQ.lt

Dalintis:

Eurobarometras: lietuviai palaiko atsinaujinančią energetiką

namusildymas — Tue, 20 Mar 2012 18:08:23 +0000

Kaip rodo naujausias Eurobarometro tyrimas, 40 proc. Lietuvos piliečių mano, kad pagrindinis ES strategijos energetikos srityje prioritetas turėtų būti atsinaujinančiųjų energetikos šaltinių skatinimas. Ši Lietuvos piliečių nuomonė sutampa su visų apklaustų ES piliečių nuomone, skelbia Europos Komisija.

Atsinaujinančios energetikos plėtra lietuviams atrodo svarbesnė, negu transporto sektoriaus išmetamo anglies dvideginio kiekio mažinimas ar nedidelių įmonių bei namų ūkių rėmimas, kad jie efektyviau vartotų energiją.

Taip pat tyrimas rodo, kad nuo 60 iki 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad ES strategijos „Europa 2020“ energetiniai tikslai yra tinkami. Šiais tikslais siekiama Europos Sąjungos lygiu iki 2020 metų 20 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 proc. padidinti atsinaujinančiųjų išteklių dalį energetikos sektoriuje ir 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

Lietuva įsipareigojo iki 2020-ųjų 15 proc. sumažinti anglies dvideginio išmetimo kiekį, 23 proc. energijos gauti iš atsinaujinančiųjų šaltinių ir 1,14 Mtoe (mln. tonų naftos ekvivalento) sumažinti suvartojamą energijos kiekį.

Kaip pažymėjo tyrimo ataskaitą rengęs sociologas dr. Mindaugas Degutis, dėl kylančių energijos išteklių kainų ši tema Lietuvos piliečiams, priešingai nei prieš keletą metų, tampa vis aktualesnė. Atsinaujinanti energetika respondentų yra asocijuojama tiek su gamtos apsauga, tiek su pigesniu ir saugesniu apsirūpinimu ištekliais.

Verta dėmesio ir ta aplinkybė, kad Lietuvos, kaip ir visos ES, piliečiams mokslo ir technologijų plėtra, kurią siekia skatinti Europos Komisija, nėra prioritetinė kovos su finansų ir ekonomikos krize priemonė. Ji įvertinta 7,6 balo iš dešinės, kai visos ES mastu rodiklis dar mažesnis – vos 7 balai. Atitinkamai ir būtinybę vykdyti aukštojo mokslo sistemos pertvarką lietuviai įvertino 8 balais, kai visoje ES šis rodiklis siekė 7,5 balo.

Net 65 proc. Lietuvoje apklaustų respondentų atsakė tikį, kad ES pasirinko tinkamas priemones krizei suvaldyti. Visoje ES tokių atsakymų būta gerokai mažiau – vos 38 proc. Atitinkamai ir neigiamai vertinančių ligšiolines iniciatyvas Lietuvoje buvo 11 proc., o visoje ES – net 31 proc.

Eurobarometro tyrimas atliktas 2011 metų lapkričio mėnesį visose 27 ES valstybėse narėse. Tyrimo metu visoje Lietuvoje apklausti 1026 respondentai, atrinkti atsitiktinės tikimybinės atrankos būdu. Respondentų amžius – 15 ir daugiau metų. Apklausa reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę su ne didesne nei 3,1 proc. statistine paklaida.

Europos Parlamentas, kuriame gana stiprias pozicijas užima ne tik žaliųjų politinė grupė, bet ir aplinkosauginės idėjos apskritai, anksčiau ne vieną kartą yra išreiškęs požiūrį, kad ne tik ES, bet ir visas pasaulis turėtų kuo daugiau dėmesio ir jėgų skirti žaliosios ekonomikos plėtrai bei energijos vartojimo efektyvumui skatinti.

ALFA.lt

Dalintis:

TOP 10 šalių, naudojančių saulės energiją

namusildymas — Sun, 18 Mar 2012 08:11:12 +0000

Žalieji judėjimai ir nerimas dėl naftos išteklių ateities, taip pat nesibaigiantys neramumai Viduriniuose Rytuose vis labiau skatina susimąstyti apie Saulės energijos teikiamą naudą aplinkai ir taikos palaikymui pasaulyje. Stiprus argumentas alternatyviai energetikai – faktas, kad saulė visada yra danguje, net kai jos negalime matyti.

Tačiau šalys, išnaudodamos saulės privalumus, ženkliai skiriasi tarpusavyje – pirmauja Vokietija, kur saulės instaliacijos generuoja 43 % visos pasaulyje įsisavinamos saulės energijos ir turi galimybę generuoti 17 193 MW energijos iš saulės, tuo tarpu antroje sąrašo vietoje esanti Ispanija pajėgi generuoti tik 10 % energijos – 3 784 MW.

O visas likęs pasaulis, po 10 pirmaujančių šalių, išnaudojančių saulės teikiamą atsinaujinančią naudą, sugeneruoja tik 9 % nuo bendro saulės energijos kiekio.

Apačioje pateiktas 1BOG sudarytas informacinis žemėlapis, kuriame pateiktas 10 šalių, naudojančių saulės energiją. Taip pat čia matyti ir milžiniškos erdvės, kuriose dar galima generuoti saulės energiją plačiame pasaulyje.

Ekoidėjos.lt

Dalintis: