Ypač abejonių kyla tiems, kurie naudojasi elektrinėmis viryklėmis. Be to, pabrangus elektrai greičiausiai kils ir maisto produktų kainos.

Taupydavo savaitgaliais ir naktimis

Jonaviškė Neringa, atsiskaitanti už elektrą pagal naktinį ir dieninį tarifus, tikino, kad naktimis ir savaitgaliais, kai tiekiama pigesnė elektra, galima bent šiek tiek sutaupyti.
„Galbūt tie, kurie gauna didesnius atlyginimus ir neskaičiuoja kone kiekvieno cento, iš mano taupymo tik pasijuoks. Tačiau aš drabužius lyginu dažniausiai vėlų vakarą. Lygintuvas „suka“ ne tiek mažai elektros, todėl tai daryti naktį man yra pigiau“, – teigė ji.
Pigesnė elektra būdavo ir savaitgaliais. Tada šeima skalbdavo visus per savaitę susikaupusius skalbinius.

„Mūsų pajamos tikrai nėra didelės, su vyru ir dviem vaikais per mėnesį verčiamės vos iš pusantro tūkstančio litų“, – atviravo moteris.
Naktinis pigesnės elektros tarifas galioja nuo 23 val. iki 6 val. ryto, taip pat savaitgaliais.
Statistika skelbia, kad naktimis ir savaitgaliais Lietuvoje suvartojama apie 30 proc. visos elektros energijos.

Gaminti bus brangiau

Tačiau nuo šiol taupyti lyginant skalbinius naktimis ar skalbiant savaitgaliais bus sunkiau, nes naktinio tarifo elektra pabrango labiausiai.
Mokantiems už elektrą pagal vienos laiko zonos tarifą vienos kilovat­valandės kaina pakilo 1 ct – nuo 45 iki 46 ct. Jei tokie vartotojai naudojasi elektrinėmis viryklėmis, kilovatvalandės kaina atsieis nebe 43, o 44,2 ct.
Tiems, kurie naudojasi dviejų laiko zonų tarifu, dienos metu kilovatvalandės kaina padidėjo nuo 49 iki 49,7 ct, o turintiems elektrines virykles – nuo 45 iki 47,6 ct.
Naktinis elektros energijos tarifas nuo 34 ct pakilo iki 37,2 ct už kilovatvalandę. O turintieji elektrines virykles mokės nebe 32, o net 36 ct.
Teigiama, kad net 1 ct didesnis mokestis elektros tiekėjams atneš šimtus tūkstančių litų papildomų pajamų.

Kainos nustatytos jau pernai

Kodėl viduryje žiemos staiga pakilo elektros kaina? Elektros tiekėjai ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tvirtina, kad elektros kainos pakilo ne staiga viduržiemį. Nutarimas branginti elektrą priimtas dar pernai.
„Svarbiausios elektros brangimo priežastys – smarkiai išaugusios gamtinių dujų kainos ir padidėjęs lėšų poreikis atsinaujinančiai energetikai skatinti“, – teigė elektrą tiekiančios bendrovės LESTO atstovas Ernestas Naprys.
LESTO antrino ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Anot šios komisijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos Loretos Kimutytės, labiausiai kainų augimui įtakos turėjo padidėjęs viešuosius interesus atitinkančių paslaugų biudžetas. Tai – elektros energetikos įmonių teikiamos paslaugos, susijusios su visuomenės saugumu ir aplinkos apsauga, taip pat elektros energijos gamyba, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, ir termofikacinė elektros energijos gamyba.
Gyventojams siūlo skaičiuoti
Vasario mėnesį mokant už elektrą reikia nurodyti visus tarifo plano kainos skaičius cento dešimtųjų dalių tikslumu, o bendrą mokėtiną sumą suapvalinti centų tikslumu, vadovaujantis bendrosiomis matematinėmis apvalinimo taisyklėmis.
Elektros tiekėjai pabrėžia, kad kiekvienas gyventojas turėtų paskaičiuoti, ar jam verta rinktis dviejų laiko zonų, ar bendrą tarifą.
„Sumažėjo skirtumai tarp dieninės ir naktinės elektros energijos kainų bei vienos ir dviejų laiko zonų tarifų. Jei elektros energijos suvartojimas nakties metu ir savaitgaliais kartu sudėjus sudaro daugiau nei 30 proc. visos suvartojamos elektros energijos, ekonomiškai pagrįsta būtų rinktis dviejų laiko zonų tarifų planus“, – teigė bendrovės LESTO Visuomeninio tiekėjo tarnybos direktorius Ramūnas Kiaulėnas.
Elektros tarifo planą gyventojai nemokamai gali pasikeisti vieną kartą per metus.

Dalintis:

Visgi, paskutiniai vykdomosios valdžios sprendimai/neveikimas leidžia stipriai abejoti, ar nėra pamiršti atsinaujinančios energijos panaudojimo plėtros prioritetai bei ar nėra bandoma numarinti kai kurias energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių rūšis bijant ateityje energijos pertekliaus Lietuvai tapus atomine valstybe?

Esama teisinė situacija

2011 m. gegužės 12 d. įstatymų leidėjas priimdamas LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą (toliau – Įstatymas) išreiškė valią įstatyminiu lygmeniu reglamentuoti atsinaujinančius energijos išteklius ir skatinti jų plėtrą. Įstatyme numatyta, kad nuo 2011 m. gruodžio 31 d. įsigalios nauja atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo tvarka: bus nustatytos skatinimo kvotos, aukcionų regionai, supirkimo tvarka, lubinės aukcionų kainos.

Visgi iki šiol nėra patvirtinta nei atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo tvarkos aprašas, nei aukcionų zonos, taigi, galiojančios įstatymo nuostatos nėra įgyvendintos.

Būtina atkreipti dėmesį į penktadienį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) priimtą sprendimą, kuriuo patvirtinti tarifai, kuriais bus skatinami atsinaujinančius energijos išteklius naudojantys gamintojai. Nors oficialiai sprendimas grindžiamas ekonominio efektyvumo, technologinio atnaujinimo ir mažiausios finansinės naštos generavimo vartotojams principais, tačiau, kaip matyti iš duomenų, kuriais remtasi priimant sprendimą, vienintelis siektas tikslas buvo ir yra atsinaujinančios energijos išteklių, ypač vėjo energijos, stabdymas. Šią išvadą patvirtinantis pavyzdys: VKEKK sprendimu nustatydama elektros energijos supirkimo tarifus vertindama vėjo energijos efektyvumą rėmėsi tik 2011 metų duomenimis, tai yra metų, kai Lietuvos teritorijoje vėjingumas buvo didžiausias per visą vėjo energetikos Lietuvoje istoriją. To rezultatas yra gauti duomenys (kurių matyt ir buvo siekta gauti), kad vėjo efektyvumas Lietuvoje yra didesnis nei ES vidurkis bei vėjuotumas Danijoje, kuri, kaip žinoma, yra jūrinio, vėjuoto klimato zonoje.

Siekiant suteikti VKEKK galimybę priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą bandyta siūlyti taikyti ilgesnį laikotarpį siekiant įvertinti realų vėjų parkų metinį našumą ir efektyvumą. Tačiau visi mėginimai siūlyti taikyti pavyzdžiui trejų metų vidurkį buvo atmetami dėl tariamai nesamo (2010, 2009 metais) vėjų parkų pakankamo skaičiaus bei dėl jų prastovų (kurios yra sunkiai suprantamos funkcionuojant parkui), o akredituotų įstaigų pateiktos išvados dėl realiai rengiamų paleisti vėjų parkų tikėtino efektyvumo pamirštos. Kaip matyti iš UAB „Litgrid“ pateikiamų oficialių duomenų jau 2005 metais buvo pradėtas eksploatuoti 30 MW Vydmantų vėjo parkas, UAB „Renerga“ 16 MW vėjų parkui leidimas gaminti elektros energiją išduotas 2006 m. kovo mėnesį, ir nuo to laiko parkas yra funkcionuojantis. Pažymėtina, kad nuo 2008 pilnu pajėgumu dirbo UAB „Energopliusas“ parkas taip pat Sūdėnų, Lendimų ir Anužių vėjo elektrinių parkai. Taigi manytina, kad VKEKK nepagrįstai nesirėmė objektyviu kelių metų vėjingumo statistikos palyginimu ir priėmė potencialiai ginčytiną teisės aktą, kuriuo nustatytos kainos gamintojams, laimėjusiems šiais metais aukcionus, bus taikomos 12 metų laikotarpiui.

Atsižvelgus į šias aplinkybes manytina, kad sunku bus rasti investuotoją į vėjo energetiką, kuris sutiks 12 metų laikotarpiui gaminti elektros energiją už VKEKK nustatytą maksimalią aukcionų kainą – 28 ct/kW, kuri tikėtina, aukcionais bus dar labiau numažinta. Atsižvelgus į šias aplinkybes manytina, kad tokie vykdomosios valdžios sprendimai ne tik yra tikėtinai objektyviai nepagrįsti, tačiau kartu yra ir žudantys ar bent stabdantys vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje, o VKEKK akcentuojami siektini ekonominio efektyvumo ir technologinio atnaujinimo principai – deklaratyvus.

Vartotojų interesai

Natūraliai kyla klausimai dėl vykdomosios valdžios akcentuojamo mažiausios finansinės naštos generavimo vartotojams principo, kuriuo vadovaujantis yra priimami atsinaujinančių energetikos išteklių panaudojimo plėtrą skatinančių projektų stabdymas. Siekiant atsakyti į šį klausimą manytina, kad reikia pažvelgti į pačios vykdomosios valdžios patvirtintą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą 2012 metams, į kurį būtent visi vartotojai ir moka lėšas. Kaip matyti iš biudžeto, atsinaujinantiems energijos ištekliams nustatytas biudžetas yra mažesnis nei skiriamos VIAP lėšos termofikacinėms elektrinėms, VIAP lėšos AB Lietuvos elektrinei. Atsižvelgus į šias aplinkybes manytina, kad yra nepagrįsti ir ypač kritiškai vertintini vykdomosios valdžios bandymai prisidengti vartotojų gerove stabdant atsinaujinančios energijos vystymąsi.

Justinas Poderis, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos tarybos pirmininkas, advokatų kontoros Bernotas & Dominas Glimstedt energetikos specializacijos teisininkas

Dalintis:

ĮG – įrengtoji galia.

Dalintis:

Šiandien vienoje iš žiniasklaidos priemonių paskelbtas straipsnis apie parengtas Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, susijusias su vėjo jėgainių planavimu, ne vienam skaitytojui gali sukelti lengvą šoką. Ypač jo antraštė. Esą, priėmus tas pataisas, psichotroninis ginklas – o kaip tik jam prilygintas vėjo jėgainės poveikis – būtų nukreiptas prieš gyventojus.

Visiškai suprantamas laikraščio noras skandalinga informacija vilioti skaitytojus, tačiau jie turi teisę žinoti ir tikrąją padėtį, o ne tik itin aktyviai kovojančio prieš vėjo jėgaines inžinieriaus, beje, geoterminės energijos šalininko, požiūrį.

Sensacijos siekis, kaip matyti, įnirtingai rungiasi su faktais, todėl iš pradžių teigiama, kad Teritorijų planavimo įstatymo pataisas parengusi Aplinkos ministerija jas „stumia“ Seime, o vėliau paaiškėja, kad jos parengtos visai ne ministerijos iniciatyva. Pernai priimdamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Seimas atsisakė reikalavimo nustatyti privalomą atstumą nuo vėjo jėgainės iki sklypo ribos, taip pat rengti nedidelės galios vėjo ar saulės elektrinių statybos detaliuosius planus. Kadangi šie reikalavimai buvo likę Teritorijų planavimo įstatyme, Aplinkos ministerijai buvo pavesta parengti jo pataisas, kad būtų suvienodintos abiejų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios teritorijų planavimo reikalavimus statant nedidelės galios elektrines, naudojančias atsinaujinančius energijos išteklius.

Kaip sakė ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, privalomo atstumo atsisakyta ne todėl, kad palengvėtų gyvenimas vėjo jėgainių statytojams. Tiesiog šis kriterijus jau nebeatitiko šiuolaikinių poreikių. Juk pagal senas technologijas įrengta vėjo jėgainė – kad ir maža, kad ir toli nuo gyvenamųjų namų – gali kelti daug didesnį triukšmą nei arčiau esanti moderni. Todėl prieš planuojant statyti vėjo jėgainę turi būti sumodeliuota, kokį poveikį ji kels. Kaip rodo kitų šalių patirtis, triukšmo zona paprastai būna didesnė negu dabartiniame Teritorijų planavimo įstatyme reglamentuotas privalomas atstumas nuo vėjo jėgainės iki sklypo ribos.

Vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai taikoma visai neseniai, praėjusių metų lapkričio 1 d., įsigaliojusi sugriežtinta higienos norma, nustatanti triukšmo ribinius dydžius ir pastatuose, ir jų aplinkoje. Triukšmas pagal šią sveikatos apsaugos ministro patvirtintą higienos normą įvertinamas matavimo ar modeliavimo būdu. Vėjo jėgainės statybos projekto sprendinių atitikimą higienos normoms tikrina Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Kad vėjo elektrinės nebūtų statomos urbanizuotose teritorijose, Teritorijų planavimo įstatymo pataisų rengėjai siūlo neleisti jų statyti miesteliuose, kaip leidžia dabar galiojantis įstatymas. Vėjo elektrinėms, kaip ir kitiems ūkinės veiklos subjektams, galioja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Pagal jo reikalavimus ir turi būti vertinamas galimas tokios elektrinės poveikis aplinkai.

Pranešimas spaudai

Dalintis:

Topaz saulės jėgainė yra pirmasis „MidAmerican Energy“ pirkinys saulės energetikos srityje, tačiau įmonė jau nuo seno valdo dideles vėjo energetikos sistemas, kurios užima pirmą vietą Amerikoje pagal naudingumo reitingą bei generuoja 2909 MW vėjo pagamintos energijos.

Dalintis:

„Niujorko miesto saulės žemėlapis“ („NYC Solar Map“) sudarytas apžvelgus kiekvieną pastato stogo paviršių mieste, kad būtų išanalizuoti, kurie iš jų yra tinkamiausi sugauti saulės spindulius energijai generuoti. Mokslininkų komanda atliko daug skrydžių virš miesto ir naudojo „Lidar“ lazerio sistemą, kad surinktų informaciją apie dydį, formą, kampą ir saulės padėtį bei spindulių pralaidumą tarp pastatų šešėlių. Geriausiai tinkantys stogai, manoma, generuotų 5847 MW energiją, o tai yra 2 kartus didesnis energijos kiekis nei šalies dabartiniai saulės energijos pajėgumai – 2300 MW. Tokios galios užtenka, kad energija būtų tiekiama pusei miesto vien tik iš saulės.

Žemėlapis yra interaktyvus. Jame naudotojai gali surinkti savo adresą gauti informacijos apie kiekvieno pastato saulės potencialą. Pastato savininkai gali netgi nusipiešti eskizą ant savo stogo ir pamatyti, kiek energijos generuotų bei kiek pinigų būtų sutaupyta. Žemėlapyje taip yra visa informacija apie jau įrengtas saulės instaliacijas ant stogų Niujorko mieste.

Technologijos.lt

Dalintis:

Investicijų padidėjimas sektoriuje netgi tuomet, kai ekonomika yra kritusi, leido atsinaujinančios energijos šaltinių įrangų kainoms sumažėti ir tapti konkurencinėmis su energijos, išgaunamos iš anglies, kainomis.

Prie atsinaujinančios energijos plėtros reikšmingai prisidėjo subsidijos – praeitais metais išdalinta apie 66 mlrd. dolerių (apie 170 mlrd. litų) – jos leido suteikti kreditus įrangos pirkimo išlaidoms padengti.

Technologijos.lt

Dalintis:

Paskutinysis tyrimas apie turbinų išdėstymą teritorijoje ir produkcijos gamybą nurodė, kad vertikalios vėjo jėgainės gali būti pastatytos arčiau viena kitos, todėl jos tame pačiame plote pajėgios generuoti 10 kartų daugiau enegijos, nei horizantalios.

Bandymų metu buvo pastatytos 6 skirtingų konfigūracijų vertikalios ašies jėgainės. Atrasta, kad tarpas tarp keturių turbinų diametrų (apie 5 m) pašalina bet kokius aerodinaminius trukdžius tarp turbinų. Horizontalios ašies vėjo jėgainėms reikia 20 turbinų diametro tarpų, kad pašalintų bet kokius aerodinaminius trukdžius, tai būtų apie 1,5 km tarp kiekvienos turbinos. 6 vertikalios ašies jėgainės pajėgios gaminti nuo 21 iki 47 W galios viename kvadratiniame metre, tuo tarpu horizontalių vėjo jėgainių parkas pagamino nuo 2 iki 3 vatų viename kvadratiniame metre teritorijos.

Studija taip pat parodė, kad sukantis kiekvienai vertikalios ašies jėgainei priešinga kryptimi, lyginant su šalia pastatyta jėgaine, visos kartu jos pasisuka greičiau, nes priešingas apsisukimas sumažina kiekvienos turbinos pasipriešinimą, o tai didina efektyvumą.

Apžvelgus visus privalumus, galima pridurti, kad vertikalios ašies jėgainės taip pat yra ir pigesnės, mažesnės, mažiau teršia vizualiai kraštovaizdį, jas galima įrengti ten, kur nėra galimybių horizontalios ašies vėjo jėgainei bei mažiau krenta į akį.

Technologijos.lt

Dalintis:

Mieli vilniečiai, pabandysiu atsakyti į šiuos aktualius klausimus.

UAB „Vilniaus energija” pateiktose daugiabučių namų gyventojams sąskaitose neteisingai ir klaidinančiai nurodo, kad šilumos kainoje UAB „Vilniaus energija” išlaidos (remonto darbai, darbo užmokestis, pelnas ir kitos išlaidos) sudaro apie 23 procentus, o visos likusios išlaidos – kuras.

Atlikus analizę pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pateiktus duomenis, šilumos kaina Vilniuje, lyginant su praeitų metų lapkričiu dėl kuro kainų augimo padidėjo beveik 22 procentais nuo 23,0 centų už kilovatvalandę iki 29,30 centų už kilovatvalandę. Tuo tarpu Lietuvos šilumos tiekimo įmonių vidutinis šilumos kainos pokytis dėl kuro kainų augimo yra 17,6 procento: Kaune 16, Panevėžyje 7, Šiauliuose 19, Klaipėdoje 18 procentų.

Vilniuje šilumos kainos augimas yra didžiausias tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir didesnis už vidutinį Lietuvoje. Pagrindinis šilumos kainų nepagrįsto augimo kaltininkas, mano nuomone, yra Valstybinė kainų ir energetikos komisija ir Vilniaus miesto savivaldybė.

2010 m. Gruodžio 10 d. Valstybinė kainų ir energetikos komisija vienašališkai, neatsižvelgdama į specialistų pastabas patvirtino UAB „Vilniaus energija” bazinę šilumos kainą 5 metų laikotarpiui iki 2015 metų. Nauja šilumos kaina, energetikos specialistų nuomone, yra išpūsta ir nepagrįstai didelė.Dėl to Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija kartu su šilumos vartotojais Juozu Imbrasu ir Broniumi Cicėnu 2011 m. sausio 14 d. apskundė Valstybinės kainų ir energetikos komisijos sprendimą Vilniaus apygardos admininstraciniam teismui dėl nustatytos nepagrįstai didelės šilumos kainos UAB „Vilniaus energija” panaikinimo.

Teismas savo nutartimi priėmė skundą nagrinėti iš esmės. Skundo nagrinėjimas labai užsitęsė ir tik pastaruoju laiku teismo pavedimu buvo parinkti ekspertai, kurie turėtų atilikti šilumos kainos pagrįstumo ekspertizę.

Teismui pasiūlėme keletą konkrečių būdų, kaip galima sumažinti šilumos kainą:
1. Dalį gauto pelno iš elektros energijos pardavimo konegeracinėse elektrinėse (TE-2 ir TE-3) nukreipti šilumos kainos mažinimui.
2. Sumažinti vidutinį darbo užmokestį iki statistinio vidutinio Lietuvoje. Šilumos kainoje įtrauktas vidutinis UAB „Vilniaus energija” darbuotojo atlyginimas 3241 Lt. Mūsų nuomone nepadorus ir nesąžiningas, kai Lietuvoje skursta daugiau nei pusė gyventojų.
3. Sumažinti iki minimumo pelną, kuris įtrauktas į šilumos kainą 23,57 mln. Lt.

Sumažinus UAB „Vilniaus energija” nepagrįstai dideles išlaidas, kurios užaugo per paskutinius 5 metus daugiau nei 60 procentų, nežiūrint į išaugusias kuro kainas, turėtume šilumos kainą 15 – 20 procentų mažesnę negu turime dabartiniu metu (29,30 ct/kwh). Tuo pačiu sumažėtų gyventojų sąskaitos už šildymą. Palyginimui pateiksiu šilumos kainas nustatytas Valstybinės kainų ir energetikos komisijos gruodžio mėnesiui (su PVM) Vilniuje ir miestuose, kuriuose šilumos tiekimo įmones valdo savivaldybės, o ne privatūs asmenys ir kuriose veikia kogeneracinės elektrinės: Vilnius – 28,72 ct/kwh, Klaipėda – 26,50 ct/kwh, Panevėžys – 24,05 ct/kwh.

Pagal kainų komisijos duomenis miestuose, kur šilumos tiekimo įmonės išnuomotos privatiems verslininkams šilumos kainos 15 – 20 procentų didesnės negu savivaldybės valdomose įmonėse. Į klausimą, kieno lėšomis UAB „Vilniaus energija” reklamuojasi, nesunku atsakyti. Be abejo, mūsų visų vilniečių lėšomis, kurios įtrauktos į šilumos kainą. Kyla ir kitas klausimas, kam tokia reklama UAB „Vilniaus energija” reikalinga, jei mieste yra tik vienas monopolistas 90 procentų šilumos vilniečiams tiekiantis centralizuotai? Didžiojoje dalyje miesto reklaminių stendų jau ilgą laiką kabo UAB „Vilniaus energija” darbuotojų nuotraukos su užrašu „Mes visi – kaimynai”, taip pat kasdien per televiziją rodoma ta pati reklama.

Kokie gi jūs esate mums kaimynai, jeigu švaistote mūsų visų milijonines lėšas reklamoms, įvairių organizacijų rėmimui ir kt.?
Jeigu jūs norite būti šilumos vartotojams kaimynais ir draugais, tai iškabinkite ant stendų užrašus „Kaimynai, pasidalinkime skurdą – šilumos kainą mažiname 20 procentų”. Manau, kad tokiai reklamai pritartų visi vilniečiai. O dabar nepritariame mūsų varganų pinigėlių švaistymui ir reikalaujame mažinti šilumos kainas.

Daugiabučių namų bendrijos skundžiasi, kad nevykdomos Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios įsigaliojo nuo šių lapkričio 1 d. Šilumos tiekėjas ir toliau reguliuoja šilumos padavimą į daugiabučius namus nuotoliniu būdu.
Įstatymu šilumos tiekėjui yra uždrausta reguliuoti nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką namo šilumos punkto įrenginių darbui. Reguliuoti šilumos padavimą nuotoliniu ar kitu būdu suteikta teisė tik šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui arba atitinkamą kvalifikaciją turinčiam daugiabučio namo bendrijos atstovui arba daugiabučio namo išrinktam įgaliotam atstovui.

Šilumos tiekėjas UAB „Vilniaus energija”, vykdydama įstatymo nuostatas privalo atjungti nuotolinį valdymą iš savo dispečerinės. Šiuo klausimu bendrijos turėtų kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją, kuri privalo užtikrinti įstatymo vykdymą ir pareikalauti UAB „Vilniaus energija” vadovų atsakomybės.

Rašykite, kreipkitės – pasistengsiu atsakyti į visus Jums rūpimus klausimus, susijusius su šilumos kainų, mokesčių, šilumos vartojimo ir kitais klausimais.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys
Inžinierius-šilumininkas
Bronius Cicėnas

Dalintis: