Kiek galioja renovacija?

Kiek galioja renovacija?

Neambicingais šiandienės daugiabučių atnaujinimo siekiais nusivylę specialistai įspėja – nepakėlus renovacijos kartelės, dar nebaigus mokėti vienos jai paimtos paskolos, teks planuoti naujas išlaidas. O ką liudija Vilniaus Architektų gatvės 184-asis daugiabutis, renovuotas prieš 15 metų, kai energijos kaina dar netuštino gyventojams kišenių ir labai stokota daugiabučių atnaujinimo patirties?

Startui – Pasaulio banko pagalba

1996–2004 metais Lietuvoje buvo įgyvendinamas Energijos taupymo būste demonstracinis projektas. Pasaulio banko lėšomis tuomet finansuoti daugiabučių namų atnaujinimo projektai, skirti energijai taupyti – šilumos punktams ir šildymo sistemoms modernizuoti, langams ir lauko durims pakeisti, stogams ir sienoms šiltinti. Valstybės parama siekė 30 proc.

Skaičiuojama, kad pagal tą projektą iš dalies atnaujinta daugiau kaip 700 daugiabučių namų, investuota per 70 mln. litų. Energijos sąnaudos šiuose pastatuose sumažintos vidutiniškai 24 proc.

Specialistai teigia, kad Energijos taupymo būste demonstracinis projektas padėjo sudėlioti šiandienės namų renovacijos programos pagrindus: nustatyti problemas, įvardyti prioritetus ir pasiūlyti sprendimų. Mat apšiltinus kelis daugiabučius, atlikus senųjų būklės analizę, nustačius labiausiai nusidėvėjusius elementus buvo patvirtinta Lietuvos būsto strategija, kuri ir įgyvendinama iki šiol, keičiantis tik tam naudojamoms finansinėms priemonėms.

Pasak Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos, 1996–2004 metais gyventojams modernizacijos projektus parengti ir įgyvendinti padėjo daugiabučių namų savininkų konsultavimo centrų specialistai (V. Serbenta tuo metu taip pat dirbo viename centrų). O projektą administravo Būsto kreditavimo fondas (vėliau tapęs Būsto ir urbanistinės plėtros fondu), įsteigtas Aplinkos ministerijos.

Įgyvendinant pirmuosius daugiabučių modernizavimo projektus buvo pasitelkti Pasaulio banko pasamdyti specialistai iš Olandijos ir Danijos. Olandai prisidėjo rengiant daugiabučių namų įvertinimo dokumentaciją, o modernizavimo projektų pristatymas gyventojams tapo konsultantų iš Danijos atsakomybe.

Į daugiabučių modernizavimo procesą buvo įtraukti ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai bei Architektūros ir statybos instituto (šiuo metu jau tapęs Kauno technologijos universiteto dalimi) specialistai – jie dalijo patarimus, kokius šiltinimo sprendinius tikslinga pasirinkti konkrečiam namui, o baigus renovacijos darbus apskaičiuodavo sutaupymus. Ilgalaikis monitoringas nebuvo vykdomas.

Daugiabučių namų savininkų konsultavimo centrų specialistai ėjo į susitikimus su gyventojais, pristatinėjo parengtus projektus. „Tuo metu kaip tik pradėti kurti energinio efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimo pagrindai daugiabučiuose namuose. Iki tol jokios programos nebuvo įgyvendintos. Jei prisimintume tuo metu buvusias šilumos energijos kainas – maždaug 0,9 cento už kilovatvalandę – gyventojams neretai kildavo abejonių, ar verta investuoti į daugiabučio atnaujinimą. Vienas svarbiausių motyvų modernizuoti daugiabučius jiems buvo kiauras stogas ar kitos skubiai spręstinos problemos“, – prisiminė V. Serbenta.

Pavyzdžiui, daugelio monolitinių šešiolikaaukščių Architektų gatvėje problema buvo lyjant lietui drėkusios išorinės sienos. Drėgmė prasiskverbdavo ir į pastato vidų. Kaip tik dėl šios priežasties daugumos tų namų gyventojai ryžosi šiltinimo išlaidoms. Tiesa, kai kurie problemą sprendė tik hidroizoliuodami sienas.

Atsakomybė – ant pirmininko pečių

Vienas pirmųjų Energijos taupymo būste demonstraciniame projekte dalyvavusių daugiabučių – vos keliolikos metų senumo, 1986 metais statytas ir jau 2000 metais atnaujintas Architektų gatvės 184 namas su 64 butais ir beveik 5 tūkst. kvadratinių metrų šildomo ploto. Nors prieš 15 metų stigo ir energinį efektyvumą didinančių priemonių, ir dosnesnės valstybės paramos, galimybė pasigerinti gyvenimo sąlygas ir dar gauti finansinę valdžios paramą šio namo gyventojams atrodė patraukli.

Neįtikimai šiandien skambantis faktas – 164 namo bendrija sprendimą atnaujinti daugiabutį patvirtino jau pirmame visuotiniame susirinkime. O po modernizacijos pavyko sutaupyti 46 proc. šilumos energijos, nors specialistai prognozavo tik 20–25 proc. sutaupymą.

Bene pirmąkart Lietuvoje apšiltinti šešiolikaaukščio fasadą, sutvarkyti stogą, šilumos punktą gyventojus paskatino šių darbų naudą įrodę specialistai, pasakojo tuometis namo pirmininkas Julian Olechnovič. Kai kurie gyventojai papildomai pasikeitė langus, duris, įsistiklino balkonus.

Prieš 15 metų daugelio sovietmečiu statytų daugiabučių gyventojams ypač daug rūpesčių kėlė langų ir plokščiųjų daugiabučių stogų būklė. Taip pat – šilumos punktai. Kai kurie juos tvarkė savo iniciatyva – paraginti specialistų įsirengė plokštelinius šilumokaičius karštam vandeniui ruošti. Vėliau šilumos punktų atnaujinimu daugiabučiuose ėmė rūpintis šilumos tinklų įmonės.

Tuometis šio namo bendrijos pirmininkas pasakojo kontroliavęs renovacijos procesą, todėl didesnių problemų neiškilo, kaimynų priekaištų irgi neteko sulaukti. Dabartinis bendrijos pirmininkas Aleksandras Murma taip pat gyrė rangovų ir subrangovų darbą. Pašnekovas prisimena tuomet abejojęs tik sprendimu samdyti brangius subrangovus langams pakeisti. Tiesa, vėliau susidūręs su problemomis savo nuomonę pakeitė. Mat net ir praėjus 9 metams pavyko prisikviesti įmonės atstovą, kuris nemokamai pakeitė susidėvėjusią detalę.

Šešiolikaaukštis buvo apšiltintas akmens vata, fasadas nutinkuotas, pirmas pastato aukštas apklijuotas dekoratyvinėmis plytelėmis. Bendra investicijų suma siekė 217 tūkst. eurų (47 eurai už vieną kvadratinį metrą).

A. Murmos šeimai didžiausia paskata ryžtis renovacijai buvo seni, kiauri langai. Kadangi tai reikalavo nemažų išlaidų, progos gauti 30 proc. valstybės paramą, o iš komercinio banko – paskolą dešimčiai metų nesinorėjo paleisti. Gyventojų neišgąsdino net 11 proc. siekusios paskolos palūkanos. Tiesa, pripažino pašnekovas, grąžinti paskolą nebuvo lengva. Dėl šios priežasties bendrija, norėdama išvengti palūkanų mokėjimo, priėmė sprendimą paskolos likutį – 16 tūkst. litų – grąžinti iš bendrijos surinktų pinigų.

Antrąkart motyvuoti sudėtingiau

Daugiaaukščio gyventojams buvo pasiūlyti keli sienų šiltinimo sprendimai, bet be didelių diskusijų pasirinktas šiltinimo akmens vata ir apdailinimo tinkuojant sprendimas. Šiltinimas akmens vata, anot Energijos taupymo būste demonstraciniame projekte dalyvavusių specialistų, daugeliui gyventojų atrodė priimtinesnis variantas. Viena vertus, polistireninis putplastis Lietuvoje buvo gaminamas mažais kiekiais. Kita vertus, abejonių kėlė importuojamos šios termoizoliacinės medžiagos kokybė. Galiausiai gyventojai polistireninio putplasčio vengė dėl didesnės gaisro tikimybės.

Žmonės dvejojo tik dėl siūlymo pirmo aukšto apdailai naudoti dekoratyvines plyteles. Vis dėlto daugelį abejonių, anot A. Murmos, pavyko išsklaidyti net nešaukiant bendrijos susirinkimų, gyventojams tiesiogiai kalbantis su bendrijos pirmininku ar rangos darbus atlikusiais statybininkais. Tiesa, kelių namo gyventojų tuomet taip ir nepavyko įtikinti renovacijos nauda. Tačiau ir tada renovacijos procesui pradėti užteko 51 proc. gyventojų pritarimo.

A. Murma nesigaili, kad prieš keliolika metų ryžosi nemažoms išlaidoms renovuoti daugiabutį: „Pagerėjo gyvenimo kokybė, sumažėjo išlaidos šildymui. Skaičiavau, kad sutaupydami trečdalį šilumos energijos jau atgavome į renovaciją investuotus pinigus. Svarbu ir tai, kad pakilo reali butų kaina.“ Poreikio planuoti dar vieną savo daugiabučio atnaujinimą gyventojai nejaučia, tikino abu namo pirmininkai. J. Alechnovič pageidautų nebent to, kad kažkada daugelio dėmesį fasado spalviniais sprendimais traukęs daugiaaukštis būtų perdažytas.

Tuomečio Architektūros ir statybos instituto specialistė dr. Jūratė Karbauskaitė, dalyvavusi Energijos taupymo būste demonstraciniame projekte, ilgalaikiais šio daugiabučio atnaujinimo rezultatais nesistebi – skaičiuojama, kad kokybiškai atlikus renovacijos darbus rūpesčių gali nekilti 25 metus. J. Karbauskaitės teigimu, jei gyventojai ryšis dukart perdažyti daugiabučio fasadą, papildomų atnaujinimo priemonių neprireiks dar maždaug dvidešimtmetį.

Vis dėlto artimiausiuose Architektų g. 184 namo bendrijos planuose – tik vienvamzdės šildymo sistemos atnaujinimas, mat viršutiniuose namo aukštuose gyvenantieji dažniausiai perkaitinami, o apatinių aukštų gyventojai šąla. Tačiau, nors suplanuotiems darbams reikalingas lėšas jau pavyko sukaupti, įtikinti gyventojus imtis darbų pirmininkui nesiseka – jiems laukiantys darbai atrodo per brangūs.

15 metų parodė netinkamų renovacijos sprendinių kainą Bendrovės „Sakret LT“ vadybininkas Nerijus Tijūnaitis, apžiūrėjęs vieną pirmųjų apšiltintų daugiabučių Lietuvoje, gyrė gyventojų sprendimą apšiltinti šešiolikaaukščio fasadą, tačiau turėjo pastabų dėl prieš 15 metų atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kokybės.

Visų pirma – dėl fasadinių smeigių. Kad termoizoliacinėms plokštėms tvirtinti buvo panaudotos nekokybiškos smeigės, rodo fasade išryškėjusios dėmės (1 nuotr.). Dar svarbiau – per tokias vietas prarandama daug šilumos.

Kita bėda, kad aplink šiltą smeigę šaltuoju metų laikotarpiu gali imti kondensuotis drėgmė, kuri kaupiasi šiltinimo medžiagoje. Pasirinkus netinkamą baigiamąjį dekoratyvinį tinką, kuris blogai išleidžia vandens garus, drėgmė neišgaruoja iš šiltinimo medžiagos, taip didindama termoizoliacinio sluoksnio šilumos laidumą. Ilgainiui drėgmė gali pradėti ardyti ir patį dekoratyvinį tinką.

Bendrovės „Sakret LT“, siūlančios sausuosius ir paruoštus naudoti statybinius mišinius, komplektuojamus elementus statybos, remonto bei renovacijos darbams, atstovui pro akis neprasprūdo ir vietomis nekokybiškai nutinkuotas fasadas.

Langų ir durų angų kampuose, anot N. Tijūnaičio, turėjo būti atliktas papildomas armavimas. Kitaip lango arba durų angos kampas įtrūksta, drėksta, o susikaupusi drėgmė patenka į termoizoliacinę medžiagą.

Prieš 15 metų šiltinant fasadą jungtyse tarp armuojamojo tinko ir skardinių nubėgimo elementų nebuvo panaudoti specialūs jungiamieji apsauginiai profiliai, turėję sujungti skardą su armavimo sluoksniu. Dėl šios priežasties veikiant deformacijos jėgoms atsiranda trūkių tarp skirtingų medžiagų, o pro susidariusį plyšį vanduo iš išorės skverbiasi į termoizoliacinę medžiagą.

Namo balkonai ir namo cokolis nebuvo apšiltinti. Neapšiltintų balkonų išorinės atitvaros ir cokolis šaltuoju metų laikotarpiu peršąla, kartu atšąla ir susisiekiančios vidinės atitvaros. Tokios neapšiltintos atitvaros – labai geri šilumos energijos laidininkai, taip pat dėl susidariusių temperatūros skirtumų ant vidinių pastato atitvarų gali kondensuotis drėgmė ir atsirasti pelėsis. Paaiškinti gyventojų apsisprendimą apsieiti be cokolio ir balkonų šiltinimo galima tuo, kad, „Sakret LT“ atstovo vertinimu, pastato išorinių atitvarų šiltinimo darbų kaina dėl jų būtų išaugusi maždaug 25–30 proc.