Nuolat girdint kalbas apie brangstantį karštą vandenį gyventojai vis labiau ryžtasi vadžias imti į savo rankas ir išsivaduoti iš priklausomybės nuo šilumos tiekėjų. Savo jėgas suvienija Panevėžio Vaitkaus gatvės 3-iojo namo gyventojai jau gali atsipūsti. Įsirengę saulės kolektorius ant daugiabučio stogo panevėžiečiai jau šią vasarą turėtų apie 40 proc. sumažinti mokesčius už karštą vandenį. Skaityti likusią įrašo dalį →
XXI a. žmonės pradeda jausti greitos ūkio plėtros, vykdomos aplinkos sąskaita, padarinius. Pasaulyje vis garsiau kalbama, kad reikia kuo greičiau keisti tradicinius energijos gavybos būdus. Dėl technologijos neišbaigtumo ir geografinių aplinkybių atsinaujinanti energetika išlaidų požiūriu nėra konkurencinga, palyginti su įprastine, tačiau į išlaidas įtraukus padarinius aplinkai išaiškėjo, kad be švarios energijos neišgyvensime, ir tai verčia ieškoti būdų, kaip viską suderinti ir veikti. Lietuva siekia tapti išsivysčiusio pasaulio dalimi, o tokia ji bus tik prisidėjusi prie „žaliosios revoliucijos“ (Thomas L. Friedman, „Hot, Flat, and Crowded“). Tvarios plėtros klausimus pastarąjį dešimtmetį tyrinėja Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros mokslininkai Vincentas Giedraitis ir Aušra Rastenienė, gilindamiesi į N. Kondratjevo bangų teoriją. Skaityti likusią įrašo dalį →
Jei turite kompiuterį, lazerinį spausdintuvą, naudojatės šviestuvu su diodais ar jūsų namams energiją gamina saulės baterijos, gali būti, kad prie šių daiktų atsiradimo prisidėjo ir Lietuvos mokslininkai. Skaityti likusią įrašo dalį →
Neretai po pusę ir daugiau minimalios algos už šilumą būstuose paklojantiems lietuviams žodžiai „šildymo sezonas“ skamba tarsi prakeiksmas. Nuolat brangstančios paslaugos daugiabučių gyventojus jau verčia mąstyti ne tik apie tradicinę renovaciją, bet ir atsigręžti į alternatyvius energijos šaltinius. Skaityti likusią įrašo dalį →